Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet fiksuojama dešimtimis tūkstančių naujų santuokų, tačiau tuo pačiu ir tūkstančiai ištuokų, kai poros nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Poroms, kurios nusprendžia išsiskirti, dažnai kyla ginčų dėl bendrame gyvenime susikurto bendro turto. Kaip jį išsidalinti? Tokiu atveju labai svarbus tampa porų turto teisinis režimas, kuris, be kita ko, gali būti aktualus ne tik susituokusioms, tačiau ir nesusituokuosioms poroms.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2013 iki 2019 m. kasmet išsituokusių porų skaičius viršydavo 8 tūkst. Tuo tarpu 2020–2022 m. jis kasmet buvo kiek didesnis nei 7 tūkst. Tai reiškia, kad turto dalybų klausimas bendrą gyvenimą gyvenančioms poroms, metų metus išlieka aktualus.
Skirtis nusprendusioms poroms turtą dalintis yra kiek lengviau, kai jos yra sudariusios priešvedybines (dar iki santuokos) ar povedybines (jau po santuokos) sutartis.
Tokiu atveju šalys gali konkrečiai sutarti, kad vieno asmens gautos pajamos ar įsigytas turtas priklauso jam asmeniškai ir kitas sutuoktinis į jį pretenduoti negali.
Sutartimi kartu galima numatyti, jog asmeninis yra ne tik turtas bei pajamos, bet ir įsipareigojimai, skolos. Tokiu atveju sutartis apsaugo ne tik nuo galimo kito sutuoktinio nesąžiningumo, bet kas svarbiausia – nuo trečiųjų asmenų, t.y. kreditorių.
Visai kitaip, kai sutuoktiniai nėra sudarę priešvedybinės ar povedybinės sutarties, kadangi santuokoje jų įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kas reiškia, kad visas turtas priklauso abiems sutuoktiniams. Sutuoktinių dalys tokiu atveju yra lygios, kol neįrodyta kitaip.
Kada nukrypstama nuo lygių dalių?
Kai sutuoktiniai neturi priešvedybinės ar povedybinės sutarties, o jų įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį.
Kuomet nėra priešvedybinės ar povedybinės sutarties, iki santuokos įgytas turtas laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Be to, kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai priklauso ir jam asmeniškai padovanotas arba jo paveldėtas, po santuokos sudarymo turtas bei asmeninio naudojimo daiktai tokie kaip avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai ir pan. Taip pat lėšos reikalingos asmeniniam verslui, lėšos gautos už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, tikslinė materialinė parama ir t.t.
Pavyzdžiui, jei iki santuokos sudarymo vienas iš asmenų turėjo butą, santuokoje jo butas išliks tik jo asmenine nuosavybe.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad egzistuoja keli atvejai, kuomet sutuoktinio asmeninis turtas gali būti teismo pripažintas bendru.
Pirma, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis bei darbu (atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan.).
Antra, jeigu nustatoma, kad turtui įsigyti buvo naudojamos ir bendros lėšos, ir jų kiekis viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Kas laikoma bendruoju turtu?
Santuokoje bendrąja nuosavybe laikomas turtas, kuris įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu po santuokos sudarymo.
Tai gali būti sutuoktinių pajamos (darbo užmokestis, dividendai, pensija, išmokos, kitos pajamos, net gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto ar intelektinės veiklos), įmonės, akcijos, privatūs pensijos fondai, santuokos metu atsiradę įsipareigojimai – prievolės ir skolos.
Verta pabrėžti, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja nuosavybe, net tuo atveju, jei jis registruotas ir vieno asmens vardu. Dažniausiai čia pasitaikantis atvejis – automobilis. Automobilis negali būti registruotas kelių asmenų vardu, tad visada turi vieną „šeimininką“. Tik teisiškai priklauso abiem sutuoktiniams.
Visos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, nuompinigiai už buto nuomą, dividendai už akcijas, darbo užmokestis – tai bendras turtas ir priklauso abiems sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš jų prisidėjo prie šio turto atsiradimo.
Pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis uždirba 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitas – 1 000 eurų per mėnesį, jų bendros pajamos sieks 11 tūkst.
Be to, net jei vienas sutuoktinis parašė knygą ar nutapė paveikslą, tai nors intelektinės teisės į šį daiktą ir bus jo asmeninės, tačiau pajamos, gautos tą daiktą realizavus, priklausys abiems sutuoktiniams.
Kaip turtas įgyjamas ir dalinamas ne santuokoje?
Turto dalybos yra aktualus klausimas ir nesusituokusioms poroms. Tik jei asmenys gyvena kartu neįregistravę santuokos, jų turtui ir turto priklausomybei taikomas visiškai kitoks režimas.
Asmenys gali pirkti turtą asmeniškai (būti vienasmeniais savininkais) arba bendrai, tačiau jeigu tą darys bendrai, tai bus laikoma bendrąja daline nuosavybe.
Tai reiškia, kad turtas bus registruotas jų abiejų vardu, tačiau aiškiai nurodant kokia dalis kuriam priklauso.
Pavyzdžiui, kartu gyvenantys asmenys susidėję po lygią dalį, gali nusipirkti butą ir tokiu atveju, tikėtina, turtas bus registruotas per pusę.
Žinoma, jeigu vienas iš poroje esančių asmenų prisideda prie pirkimo didesne suma (pvz., apmoka 75 proc. pirkinio), tokiu atveju, atitinkamai, gali būti nurodyta, kad jam ir priklauso 75 proc. pirkinio.
Poroms negyvenant santuokoje, kiekvieno asmens pajamos bus jo asmeninės, kaip ir skolos.
Esminiai skirtumai tarp turto dalybų santuokoje ir nesantuokoje
Esminis skirtumas tarp turto dalybų santuokoje ir nesantuokoje, tai galimybės turėti ir išlaikyti asmeninį turtą.
Jei santykius nutraukia santuokos neįregistravę asmenys, kiekvienas lieka su savo asmeniniu turtu. Nebent partneris buvo investavęs savo lėšas į kito partnerio asmeninį turtą – tokiu atveju jis turi teisę reikalauti už tai kompensacijos, tik privalo įrodyti investuotų lėšų dydį. Skirtingai nei santuokoje, jei nesantuokiniai partneriai valdo turtą bendrai, jis teisiškai jau yra padalintas, nes kiekvieno dalis jį įsigijant būna aiškiai nustatyta.
Tuo tarpu turtą dalijantis santuokos nutraukimo atveju ir jeigu nėra priešvedybinių ar povedybinių sutarčių, jokios reikšmės neturi tai, kas ir kiek uždirbo santuokos metu, kaip buvo dalijamos išlaidos. Galioja prezumpcija – visas turtas ir skolos įgytos santuokos metu, dalijamos po lygiai ir nuo šios taisyklės nukrypstama tik itin išimtiniais atvejais.
Kalbant apie porų turto teisinį režimą, galiausiai verta paminėti tai, kad skyrybų atveju dalinantis turtą, dažnai kyla klausimas, ar dalinantis turtą neturėtų būti atsižvelgiama ir į vaikus? Pasitaiko atvejų, kai sutuoktinis, su kuriuo lieka vaikai yra įsitikinęs, kad turtas turi būti dalinamas ne į dvi dalis, o į tris, keturias ir pan. Atsakymas tokiu atveju kategoriškas – turtas dalijamas tik tarp sutuoktinių, nepriklausomai nuo to, su kuo po skyrybų lieka vaikai. Vaikams vienas iš sutuoktinių moka išlaikymą ir tuo viskas pasibaigia. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau praktikoje tas pasireiškia itin retai.
Teisminis procesas ir arbitražas yra du skirtingi ginčų sprendimo būdai, kuriuos pasirenka verslo subjektai ir privatūs asmenys. Pastebime, kad verslas vis aktyviau domisi arbitražo galimybe, nors tokių bylų dar nėra daug.
Tarptautinis teisės žinynas „The Legal 500“, vertinantis advokatų kontoras ir teisininkus visame pasaulyje, įtraukė „CEE Attorneys“ Lietuvos padalinį į savo prestižinį reitingą trijose specializacijose: technologijų, medijų ir telekomunikacijų (TMT), darbo teisėje ir nekilnojamojo turto teisėje. Tai yra pirmasis tokio masto „CEE Attorneys“ Lietuvos padalinio pripažinimas nuo jo įkūrimo.